"Lietuvos penkiamečių kalba šiandien kur kas prastesnė nei prieš dvidešimt metų.
Prastėjančius rišliosios kalbos įgūdžius mokslininkai sieja su pakitusiu
gyvenimo būdu, socialine ir ekonomine padėtimi. Moderniosios
technologijos kalbos raidai taip pat daro neigiamą įtaką.
Beje, Lietuvoje kalbos sutrikimams, kurie diagnozuojami 7–9 % vaikų, atsirasti įtakos dar turi ir dideli emigracijos mastai, gyvenimas mišriose šeimose. Vaikai mažiau bendrauja su tėvais, tad ir jų kalba lėčiau vystosi.Vytauto Didžiojo universiteto Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro mokslininkė stažuotoja dr. Ingrida Balčiūnienė teigia, kad vaikams, kurių nepakankamai išlavėjusi kalba, sunkiau sekasi rašyti, rišliai kalbėti, jų žodynas tampa skurdus, nes vengiama tarti sunkesnius žodžius.
Beje, sutrikusi kalba atsiliepia ne tik mokymosi rezultatams. Dažnai tokie vaikai jaučia ir psichologinį diskomfortą. „Iš mokinio, kuriam sunkiau sekasi, dažnai šaiposi bendraklasiai, o kartais net ir mokytojai jį pavadina atsilikėliu. Tad krinta mokymosi motyvacija. Vaikas pradeda manyti, kad jeigu vis tiek nieko nespėja, nesupranta, tai kam stengtis. Taip užkertamas kelias sėkmingai baigti mokyklą, įstoti į universitetą, prasideda socialinės integracijos problemos“, – vardija I.Balčiūnienė.
Kalba prastėja, nes tėvai ir vaikai mažai bendrauja
I.Balčiūnienė pastebi, kad šiandieninių penkiamečių kalbos lygis gerokai prastesnis nei tokio amžiaus vaikų prieš dvidešimt metų, didžioji dalis negeba taip aiškiai ir rišliai kalbėti kaip anksčiau. Beje, šiandien vis dažniau net tie vaikai, kurie būdami ketverių ar penkerių metų puikiai šnekėjo, atėję į mokyklą sunkiai dėsto mintis, jiems prastai sekasi rašyti.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Angelė Luknevičienė tvirtina, kad prieš dešimt metų klasėje būdavo vos vienas vaikas, kuriam sunkiau sekdavosi sklandžiai dėstyti mintis, rišliai ką nors atpasakoti, o šiandien daugelis net vyresnių klasių mokinių atsakydami į klausimą apsiriboja tik keliais žodžiais.I.Balčiūnienės vertinimu, vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, daugėja, nes tėvai daug dirba ir neturi laiko su savo atžalomis pasikalbėti. Be to, didelė dalis emigrantų vaikų auga su seneliais ar vyresniais broliais, seserimis, kurie taip pat neskiria mažyliams pakankamai dėmesio. „Gyva komunikacija būtina kalbai vystytis. Žiūrėdami filmukus vaikai tiek neišmoksta, kiek bendraudami su artimaisiais. Be to, mažėja skaitančių tėvų, daugelis neturi namų bibliotekos, tad vaikai negali kada panorėję atsiversti jiems įdomios knygos. O neskaitančių vaikų žodynas visada būna skurdus, kalba buitinė“, – tvirtina VDU Lietuvių kalbos katedros lektorė, tyrinėjanti vaikų rišliosios kalbos įgūdžius.
Jai antrina VU Santariškių klinikų Vaikų ligoninės logopedė Nijolė Trinkūnienė: „Psichologiniai ir socialiniai aspektai labai svarbūs vaikų kalbos raidai. Jeigu su vaiku mažai bendraujama, jis užsisklendžia savyje ir nejaučia poreikio išsipasakoti. Į užsiėmimus ateina nemažai keturmečių, kurie nežino populiariausių pasakų, bet jau puikiai naudojasi kompiuteriu. O juk pasakos, primityvūs eilėraščiai, nesudėtingos lopšinės vaikams suprantamiausios ir plečia žodyną.“
Tiesa, kalba lėčiau gali vystytis ir dėl genetinių bei medicininių priežasčių. Pavyzdžiui, vienas rizikos veiksnių – komplikuotas gimdymas, įtakos turi mažakraujystė nėštumo metu, sutrikęs vaiko veido raumenų tonusas, galvos smegenų traumos."- rašo Veidas.lt
http://www.veidas.lt/lietuvos-vaiku-kalba-kasmet-vis-prasteja
Jau ankstyvojo amžiaus vaikus galime ruošti rišliosios kalbos lavinimui. Vartydami iliustruotas knygeles, mokykime įsižiūrėti į iliustracijas, atkreipkime mažylio dėmesį į paveikslėlių detales. Paklauskime, kas pavaizduota paveikslėlyje, kokie personažai, kokie daiktai, kokia aplinka: laukas, gatvė, kaimas, miškas ir pan. Paprašykime mažylio parodyti vieną ar kitą pavaizduotą personažą ar kokią kitą detalę. Taip vaikutis išmoks stebėti, pamatyti ir įvardinti. Darbe dažnai pastebiu, kad tėveliai nemoko vartyti knygelių. Vaikutis ima knygelę ir tiesiog mechaniškai perverčia visus jos lapus, net nesustodamas ties viena ar kita iliustracija. Todėl nepakanka nupirkti vaikučiui knygelę, reikia ją kartu vartyti ir skaityti, kol susidarys įgūdžiai.
Noriu pasiūlyti tėveliams , kolegoms paveikslėlių, tinkamų rišliajai kalbai lavinti žiemos tema.
Aptardami paveikslėlius, galime plėsti vaikų žodyną, mokytis apibūdinti,palyginti, lavinti pastabumą, sudarinėti sakinius ir galų gale - mokytis pasakoti.
Vaikai mokosi parinkti apibūdinančius žodžius:
Sniegas – baltas, purus, lengvas, šaltas, žaižaruojantis…
Žiema – šalta, rūsti, speiguota, vėjuota…
Šaltis…, ledas…, pūga…, snaigė…
Užbaigti sakinius:
Žiemą žmonės vaikšto su…(kepurėmis, kailiniais, pirštinėmis…).
Žiemą smagu…(slidinėti, čiuožti nuo kalniuko,…).
Vanduo užšąla ant…(upių, ežerų…).
Žiemą man patinka…(slidinėti, lipdyti senį besmegenį…).
Atsakyti į klausimus ar pasakoti pagal planą:
Kada tu pastebėjai, kad atėjo žiema?
Kokie žiemos požymiai gamtoje?
Kaip jaučiasi paukšteliai ir žvėreliai žiemą.
Ką galima įdomaus nuveikti žiemą
Pasakojimo pavyzdys
Miesto parke žiemą daug sniego. Sniegas padengė žemę, suoliukus, medžius. Vaikai nuėjo į parką ir ten iš sniego pastatė tvirtovę ir ėmė žaisti su sniego gniūžtėmis. Viena gniūžtė pataikė į lesyklėlę. Vaikai pamatė, kad lesyklėlė tuščia. Jie išsitraukė iš kišenės saulėgrąžų ir subėrė jas į lesyklą. O nuo medžio juos stebėjo dvi zylutės. Iškyla buvo linksma ir naudinga.
Pradžioje reikėtų patiems papasakoti apie tai, kas pavaizduota paveiksle. Po to užduoti vaikams klausimus. Na, o vėliau jau paprašyti papasakoti vaikus.
Padedantys klausimai:
- Ką padengė sniegas?
- Kur nuėjo vaikai?
- Ką jie pastatė?
- Kaip vaikai žaidė?
- Kur pataikė viena gniūžtė?
- Ką pastebėjo vaikai?
- Ką įbėrė į lesyklėlę?
- Kokia buvo iškyla?
Beje, Lietuvoje kalbos sutrikimams, kurie diagnozuojami 7–9 % vaikų, atsirasti įtakos dar turi ir dideli emigracijos mastai, gyvenimas mišriose šeimose. Vaikai mažiau bendrauja su tėvais, tad ir jų kalba lėčiau vystosi.Vytauto Didžiojo universiteto Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro mokslininkė stažuotoja dr. Ingrida Balčiūnienė teigia, kad vaikams, kurių nepakankamai išlavėjusi kalba, sunkiau sekasi rašyti, rišliai kalbėti, jų žodynas tampa skurdus, nes vengiama tarti sunkesnius žodžius.
Beje, sutrikusi kalba atsiliepia ne tik mokymosi rezultatams. Dažnai tokie vaikai jaučia ir psichologinį diskomfortą. „Iš mokinio, kuriam sunkiau sekasi, dažnai šaiposi bendraklasiai, o kartais net ir mokytojai jį pavadina atsilikėliu. Tad krinta mokymosi motyvacija. Vaikas pradeda manyti, kad jeigu vis tiek nieko nespėja, nesupranta, tai kam stengtis. Taip užkertamas kelias sėkmingai baigti mokyklą, įstoti į universitetą, prasideda socialinės integracijos problemos“, – vardija I.Balčiūnienė.
Kalba prastėja, nes tėvai ir vaikai mažai bendrauja
I.Balčiūnienė pastebi, kad šiandieninių penkiamečių kalbos lygis gerokai prastesnis nei tokio amžiaus vaikų prieš dvidešimt metų, didžioji dalis negeba taip aiškiai ir rišliai kalbėti kaip anksčiau. Beje, šiandien vis dažniau net tie vaikai, kurie būdami ketverių ar penkerių metų puikiai šnekėjo, atėję į mokyklą sunkiai dėsto mintis, jiems prastai sekasi rašyti.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Angelė Luknevičienė tvirtina, kad prieš dešimt metų klasėje būdavo vos vienas vaikas, kuriam sunkiau sekdavosi sklandžiai dėstyti mintis, rišliai ką nors atpasakoti, o šiandien daugelis net vyresnių klasių mokinių atsakydami į klausimą apsiriboja tik keliais žodžiais.I.Balčiūnienės vertinimu, vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, daugėja, nes tėvai daug dirba ir neturi laiko su savo atžalomis pasikalbėti. Be to, didelė dalis emigrantų vaikų auga su seneliais ar vyresniais broliais, seserimis, kurie taip pat neskiria mažyliams pakankamai dėmesio. „Gyva komunikacija būtina kalbai vystytis. Žiūrėdami filmukus vaikai tiek neišmoksta, kiek bendraudami su artimaisiais. Be to, mažėja skaitančių tėvų, daugelis neturi namų bibliotekos, tad vaikai negali kada panorėję atsiversti jiems įdomios knygos. O neskaitančių vaikų žodynas visada būna skurdus, kalba buitinė“, – tvirtina VDU Lietuvių kalbos katedros lektorė, tyrinėjanti vaikų rišliosios kalbos įgūdžius.
Jai antrina VU Santariškių klinikų Vaikų ligoninės logopedė Nijolė Trinkūnienė: „Psichologiniai ir socialiniai aspektai labai svarbūs vaikų kalbos raidai. Jeigu su vaiku mažai bendraujama, jis užsisklendžia savyje ir nejaučia poreikio išsipasakoti. Į užsiėmimus ateina nemažai keturmečių, kurie nežino populiariausių pasakų, bet jau puikiai naudojasi kompiuteriu. O juk pasakos, primityvūs eilėraščiai, nesudėtingos lopšinės vaikams suprantamiausios ir plečia žodyną.“
Tiesa, kalba lėčiau gali vystytis ir dėl genetinių bei medicininių priežasčių. Pavyzdžiui, vienas rizikos veiksnių – komplikuotas gimdymas, įtakos turi mažakraujystė nėštumo metu, sutrikęs vaiko veido raumenų tonusas, galvos smegenų traumos."- rašo Veidas.lt
http://www.veidas.lt/lietuvos-vaiku-kalba-kasmet-vis-prasteja
Jau ankstyvojo amžiaus vaikus galime ruošti rišliosios kalbos lavinimui. Vartydami iliustruotas knygeles, mokykime įsižiūrėti į iliustracijas, atkreipkime mažylio dėmesį į paveikslėlių detales. Paklauskime, kas pavaizduota paveikslėlyje, kokie personažai, kokie daiktai, kokia aplinka: laukas, gatvė, kaimas, miškas ir pan. Paprašykime mažylio parodyti vieną ar kitą pavaizduotą personažą ar kokią kitą detalę. Taip vaikutis išmoks stebėti, pamatyti ir įvardinti. Darbe dažnai pastebiu, kad tėveliai nemoko vartyti knygelių. Vaikutis ima knygelę ir tiesiog mechaniškai perverčia visus jos lapus, net nesustodamas ties viena ar kita iliustracija. Todėl nepakanka nupirkti vaikučiui knygelę, reikia ją kartu vartyti ir skaityti, kol susidarys įgūdžiai.
Pagrindiniai rišliosios kalbos ugdymo etapai
1.
Atkuriamasis atpasakojamasis pasakojimas:
kai vaikams siūloma atkurti neilgus, keletą kartų
girdėtus pasakojimus. Čia galime
pasiūlyti atpasakoti gerai žinomą pasaką, mėgstamą filmuką ir panašiai.
2.
Apibūdinamasis pasakojimas:
kai prašome keletu žodžių apibūdinti kokį nors daiktą,
pvz. obuolį ( didelis, apvalus, raudonas, skanus, prinokęs). Galima sugalvoti
žaidimą, kas sugalvos daugiau apibūdinamųjų žodžių.
- apie
daiktą pagal pasakojimo pavyzdį,
- apie
daikto paveikslą pagal pasakojimo pavyzdį,
- apie
daiktą pagal pasakojimo pavyzdį ir planą,
- apie
daiktą pagal planą,
- apie
daikto paveikslą pagal planą,
-
savarankiškas pasakojimas apie daiktą,
-
savarankiškas pasakojimas apie daikto paveikslą,
- pagal
siužetinį paveikslą (tuo pačiu nuoseklumu),
3. Kūrybinis
siužetinis pasakojimas:
kūrybinis siužetinis pasakojimas, kai reikia sugalvoti
pasakai pabaigą ar papasakoti pakeitus pasakos veikėjus ir panašiai.
- sugalvoti
pasakojimui pabaigą,
- sugalvoti
pasakojimui pradžią,
- sugalvoti
pasakojimui pradžią ir pabaigą (suaugusiajam pateikus įvykių eigą),
- sugalvoti
visą rišlų pasakojimą,
- sugalvoti
spontanišką pasakojimą bet kokia tema.
4.
Fantaziniai pasakojimai, kai vaikas visą istoriją nuo pradžios iki galo sugalvoja pats.
Noriu pasiūlyti tėveliams , kolegoms paveikslėlių, tinkamų rišliajai kalbai lavinti žiemos tema.
Aptardami paveikslėlius, galime plėsti vaikų žodyną, mokytis apibūdinti,palyginti, lavinti pastabumą, sudarinėti sakinius ir galų gale - mokytis pasakoti.
Vaikai mokosi parinkti apibūdinančius žodžius:
Sniegas – baltas, purus, lengvas, šaltas, žaižaruojantis…
Žiema – šalta, rūsti, speiguota, vėjuota…
Šaltis…, ledas…, pūga…, snaigė…
Užbaigti sakinius:
Žiemą žmonės vaikšto su…(kepurėmis, kailiniais, pirštinėmis…).
Žiemą smagu…(slidinėti, čiuožti nuo kalniuko,…).
Vanduo užšąla ant…(upių, ežerų…).
Žiemą man patinka…(slidinėti, lipdyti senį besmegenį…).
Atsakyti į klausimus ar pasakoti pagal planą:
Kada tu pastebėjai, kad atėjo žiema?
Kokie žiemos požymiai gamtoje?
Kaip jaučiasi paukšteliai ir žvėreliai žiemą.
Ką galima įdomaus nuveikti žiemą
Pasakojimo pavyzdys
Miesto parke žiemą daug sniego. Sniegas padengė žemę, suoliukus, medžius. Vaikai nuėjo į parką ir ten iš sniego pastatė tvirtovę ir ėmė žaisti su sniego gniūžtėmis. Viena gniūžtė pataikė į lesyklėlę. Vaikai pamatė, kad lesyklėlė tuščia. Jie išsitraukė iš kišenės saulėgrąžų ir subėrė jas į lesyklą. O nuo medžio juos stebėjo dvi zylutės. Iškyla buvo linksma ir naudinga.
Pradžioje reikėtų patiems papasakoti apie tai, kas pavaizduota paveiksle. Po to užduoti vaikams klausimus. Na, o vėliau jau paprašyti papasakoti vaikus.
Padedantys klausimai:
- Ką padengė sniegas?
- Kur nuėjo vaikai?
- Ką jie pastatė?
- Kaip vaikai žaidė?
- Kur pataikė viena gniūžtė?
- Ką pastebėjo vaikai?
- Ką įbėrė į lesyklėlę?
- Kokia buvo iškyla?
Vėliau galima rinktis siužetinių paveikslėlių serijas.
Pasakojimas pagal siužetinių paveikslėlių seriją- Lipdom senį besmegenį
View more presentations or Upload your own.
Pateikta siužetinių paveikslėlių serija dar reikalaujanti ir mąstymo, veiksmų nuoseklumo nustatymo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą